- įtimpa
- į́timpa sf. (1) NdŽ, į̃timpa (1) Š, įtimpà (3b) J.Jabl; Sut žr. įtampa 1: Teiravosi, su į̃timpa laikydamos rimtumo Š. Beveik vienoje įtimpoje, be jokio perstojimo, krinta perkūnai iš debesų V.Kudir. Iš įtimpõs trauka Als.
◊ ta įtimpa nuolatos: Nusprendė ta įtimpa taisyti vakarus su šokiais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.